NIU, TAI KAS TOLIAU? Zelia eilinį kartą atmetė pasiūlymą dėl taikos su Rusija sutarties. Sako Donbaso Rusijai neatiduosiantis, nes Donbasas nėra jo nuosavybė. Supratome, kad jo nuosavybė yra Ukrainos vyrai, kurie toliau bus kišami į patrankas tam, kad kovotų dėl Donbaso, kurio niekada neturės. O toliau? Toliau Rusija aktyviai naikins Ukrainos energetiką, logistiką, t.sk ir tiltus. Toliau – vandentiekis, kolektoriai, valymo įrengimai. Toliau – Ukrainos pabėgėlių srautai į Europą, nebesusitvarkančia su savais pabėgėliais. O toliau? Putinas į Majamį nevažiuos, ten važiuos Zelelenskis ir nukvakę Briuselio kopūstai, kurie paprašys Trumpo derėtis su Rusija. Toliau klounas lakstys po Londoną ir rėks, kad jį išdavė sąjungininkai. Jeigu šitas nevisprotis būtų skaitęs Bulgakovą (o ne vartęs jo paminklus), tai žinotų, kad „sąjungininkai yra svoločiai“. Toliau- ekonominis kolapsas ir šaikos pabėgimas į Lvovą, kuris ir taps paskutine Ukrainos sostine.

ŽMONĖS IR SISTEMA – TARSI MUSĖS IR KOTLETAI Šioje foto jūs mane matote dėvinčią gražų alyvinės spalvos megztinį. Ne, tai ne garsaus dizainerio darbas. Tai ukrainietės moters, karo pradžioje atvykusios gyventi į Lietuvą, darbas. Megztinį iš jos rankų pirkau dar prieš ketverius metus. Pirkau ne tam, kad man jo reikėjo, bet tam, kad padėti ukrainietei užsidirbti. Tuomet visus savo manikiūrus-pedikiūrus dariausi taip pat pas ukrainietes -taip sakant dėl to paties palaikymo. Net pas būrėją kortomis buvau užsukusi – nei aš tikiu tais būrimais, nei ką, bet būrėja buvo ukrainietė, kuriai reikėjo kažkaip išgyventi. Karo pradžioje savo svečių apartamentuose glaudžiau Ukrainos šeimas. Mano valdomos įmonės kūrė darbo vietas ukrainiečiams, o konservų fabrikas pirko „sloikus“ būtent iš Ukrainos – vėl gi tik tam, kad padėti Ukrainos ekonomikai. Iš mano valdomų fabrikų važiavo produkcija į Ukrainos frontą – tai buvo mūsų parama. Asmeniškai skyriau lėšas Ukrainos psichologams, kurie tiesiog „iš kilpos“ traukė žmones, karo metu praradusius savo vaikus ir mylimuosius. Vėliau daviau pinigus kelioms Ukrainos moterims.... Neklausiau kam tie pinigai bus skirti, bet jaučiu, kad jie nuėjo kyšiams, kurie vėliau konvertavosi, galbūt, į „auksinius klozetus“, bet tuo pačiu davė teisę tų moterų vaikams nepavirsti patrankų faršu. Kiek galėjau, tiek padėjau – bet Ukrainos ŽMONĖMS. Bet jei kalbate apie pagalbą sistemai ar pačiam Ukrainos režimui – tai jau čia prašome be manęs. Per tuos kelis karo Ukrainoje metus dar labiau supratau, kad žmonės ir sistema yra du visiškai skirtingi elementai, su laiku vis mažiau turintys bendrų sąlyčio taškų. Jau anksčiau esu atsargiai užsiminusi, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES pati politinė sistema degradavo tiek, kad pradėjo aptarnauti ne Žmones (kas ir yra jos tiesioginė pareiga), bet pati save. O dabar ta Ukraina, kurios sistema pavirto ne tik į save maitinantį drakoną, bet ir į tikrą devyngalvį slibiną, tarp kurio galvų pamatysime svetimo kraujo trokštančius zombius, korupciją, nacizmo apraiškas, dūmų uždangas, ešalonus ciniškos propagandos, babkių įsisavinimo schemas ir vardan tų schemų į karstus guldomus žmones – ne bet kokius karstus, o karstus su vėliava (tik pamanykit, kokia garbė). Ne, aš to režimo tikrai nešlovinsiu. Kaip ir nešlovinsiu karo kranklių, kurie, sunaikinę vieną šalį, toliau kasosi alaus pripampusius savo pilvus ir galvoja, ką čia dar sunaikinus vėl. Nūū, vardan demokratijos taip sakant. Ir kaip čia neprisiminus rašytojo R.Rolano, kuris sakė, kad „karas man yra šlykštus, bet dar šlykštesni yra tie, kurie tą karą apdainuoja, patys jame nedalyvaudami“. Aš nebėgiosiu su dvispalvėmis vėliavėlėmis ir savo dėmesiu nemaitinsiu to cirko, kuris būtent ant tokio dėmesio ir laikosi. Aš ir toliau baisėsiuosi mūsų „teisingaja“ žiniasklaida, kuri, apart „papų“ istorijų, tesugeba platinti tik Zelenskio nacistinio režimo propagandą, tiesą sakant, platinti geriau, nei kokia benamė katė platintų kirmėlines ligas. Šiaip jau pirmą karą Zelenskio režimą pavadinau „nacistiniu“. Ir pavadinau tvirtai įsitikinusi, kad turiu tam pagrindą. Mat nepagailėjau laiko ir atidžiai pastebėjau istoriją, kuomet drąsi Ukrainos moteris gydytoja visam pasauliui atskleidė faktus apie Ukrainoje įrengtas savų piliečių kankinimo kameras. Ir kuo ta gydytoja po šio žmogiškojo žygdarbio tik netapo? Ta prasme tiek Zelenskio, tiek mūsų propagandinėje žiniasklaidoje... Ji tapo ir Putino pakalike ir Valstybės išdavike ir „apsimetėle“ gydytoja, „nusipirkusia“ vienos geriausių Ukrainos gydytojų apdovanojimą. Gydytojai gresia 8 metai belangės. Už tai, kad iš kankinimo kamerų gelbėjo žmones. Putino pakalike tapo ir jos draugė, kuri paprašė, kad toji gydytoja padėtų iš kameros ištraukti jos kankinamą draugą. Tas draugas buvo ką tik po sunkios operacijos su išorėn išvestomis žarnomis. Bet buvo mušamas ir daužomas – gal todėl, kad nenorėjo į frontą, gal todėl, kad nemokėjo kyšių. Putino pakaliku tapo ir tas sumuštas vyriškis su visomis jo išorėn išvestomis žarnomis. Putino pakaliku tapo ir greitosios vairuotojas, atvežęs gydytoją prie

Derybų Abu Dabyje rezultatas yra toks😀